Three Poems by Marija Mazule Translated by Dave Seter

Ivy of Knowledge

in the university as part of our initiation
we were led astray in a labyrinth 
together around twilight wandering passages
unable to find Ariadne’s thread
but the walls themselves spoke

creaking stairs
secret lecture halls are for those
willing to listen to 
their messages 

if it’s possible to find
somewhere to lean 
upon this holey world
if it still has a foundation
it can be found underground
in the Domus Philologiae passageway
which just a couple of decades ago
was so cluttered with Soviet wreckage
only lovebirds hid themselves there

now I rejoice in many things
even if there is no foundation
other than the power to write and learn
and study the frescoes
to water the ivy of knowledge

from that time in the darkness
the twig I plucked
came from Herme’s corona
as he descended the stairs
providing clues where to go next

the seedling immersed in a drinking glass
has issued forth twelve rootlets
I remain content 
as long as they remain green 





Journey

I no longer remember what I thought
while hurriedly loading my belongings
into the untidy trunk of my old car 

near home, in the woods, robins chirped
and the sun’s faint gleam
was kind, giving out warmth
without burning

I’ve lost track of that day
I decided to leave
my shoddy boots beside the container 
maybe any homeless person would want
yet to climb their own Everest

my voice’s taut string
would vibrate
would emit waves of sound
cleansing my head
even rinsing away 
my pointless curses

my strong emotional response 
to your presence
called trite

I don‘t recall what I thought about
so suddenly flown out of your atmosphere
near the nests in the tree where birds warbled
where the sun shone through the cloud
it was pleasant

departed we remained
standing, smoking
in the yard
until morning





Form is Emptiness

I wrote to you that love’s
empty space
demands abundance
perceptual excess

I wrote to you that the rose
is now a rhododendron
that poems are carbon monoxide
residue
but faces are merely forms

and again we meet up
in a darkened room
with a view to a traffic circle
possible to leave
any which way

but we only rotate
and watch how around the Earth
the satellites circle
all through the night

it doesn’t matter
which one
will depart first
because everything is circular

once upon a time I wrote
love is emptiness
then still I never imagined
what comes after 

Mokslo gebenė
 
universitete per krikštynas
buvome paklaidinti labirinte
ėjome koridoriais ir apytamsėmis
salėmis nerasdami Ariadnės siūlo
bet sienos pačios kalbėjo
 
girgždantys laiptai slaptos
auditorijos yra tiems
kurie tikrai geidžia
žinių
 
jei įmanoma kažkur
atsiremti
jei šis prakiuręs pasaulis
dar turi dugną
jis slypi požeminiame
praėjime į Domus Philologiae
kuris dar prieš porą dešimtmečių
buvo užgriozdintas sovietinėm lūženom
tik įsimylėjėliai ten slėpdavos
 
šiuo metu džiaugiuosi daug kuo
nors tam gal ir nėra pagrindo
bet jei galiu rašyti ir mokytis
žiūrėti į freskas
laistyti mokslo gebenę –
 
šakelę nuskyniau
nuo tąkart tamsoje mus pasitikusios
šviesos – Hermio vainiko
kai laiptais nusileidęs mums suteikė
užuominą kur turėtume judėti toliau
 
pamerktas į stiklinę daigas
išleido dvylika šaknelių
esu visiškai rami
kol žaliuoja


          Marija Mažulė
          Šiaurės Atėnai 2025 02 28




Kelionė
 
nebeprisimenu ką galvojau
skubiai kraudama savo mantą
į senos kiuženos bagažinę
 
prie namų medyje čiulbėjo liepsnelė
ir saulės blausus švytėjimas
maloniai šildė
nedegino
 
nebežinau ar tądien
priėmiau sprendimą palikti
kaustytus batus prie konteinerio
gal koks benamis užsimanys
dar įkopti į savąjį Everestą
 
įtemptos balso stygos
vibruodamos
skleidė garso bangas
išvalančias galvą
taip keiksmai nuplovė
visa kas nereikalinga
 
mano per stiprus emocinis atsakas
į tavo buvimą čia
vadinamas labai banaliai
 
nebeatsimenu apie ką galvojau prieš
taip staigiai išskriedama iš atmosferos
prie namų medyje čiulbėjo paukštis
ir saulės švytėjimas pro debesį
buvo malonus
 
palikti mes liko
stovėjo ir rūkė
kiemelyje
iki ryto


          Marija Mažulė
          Šiaurės Atėnai 2025 02 28




Forma yra tuštuma
                                           
rašiau tau kad meilės
ertmė
reikalauja pertekliaus
suvokimo perviršio
 
rašiau tau kad rožė
tai rododendras
kad smalkės yra eilėraščių
nuosėdos
o veidai tik formos
 
ir vėl susitinkame
tamsiame kambary
su vaizdu į žiedinę sankryžą
galima išeiti kurion nori
pusėn
 
o mes tik sukamės
žiūrime kaip aplink Žemę
vyksta palydovų eismas
visą naktį
 
nėra jokio skirtumo
kuris
išvyks pirmas
nes viskas juda ratu
 
kadaise parašiau
meilė yra tuštuma
tada dar negalvojau
kas po jos

          Marija Mažulė
          Šiaurės Atėnai 2025 02 28

Marija Mažulė is a poet and literary organizer. Her debut poetry book, Fosilijos yra nėriniai (Fossils Are Lace, 2023), was shortlisted for the 15min Book of the Year Awards and longlisted for the national Book of the Year in Lithuania. She is currently publishing new poems and working on her second collection.

Dave Seter is an environmental engineer, poet, essayist, and translator. He is the author of the Don’t Sing to Me of Electric Fences (Cherry Grove, 2021). His new chapbook is Somewhere West of the Mississippi (Mammoth Publications, 2025). He is currently serving as Sonoma County Poet Laureate 2024-2026. More at: https://daveseter.com

14 April 2026